Praėjusią savaitę (01.30 – 02.03) 5 ir 6 grupių vaikai sužinojo, kaip duonelė atkeliauja ant mūsų stalo. Susipažino su liaudies tradicijomis ir papročiais – kodėl duonelė laikoma šventa, kad žmonės senovėje tikėjo prietarais apie duonelės auginimą, kepimą ir valgymą. Ji buvo ne tik garbinama, bet ir pagrindinė maitintoja. Ernesto mama ( 5 grupė) dalyvavo edukacinėje valandėlėje: „Duonelė – nuo grūdo iki stalo“. Ji pasekė pasaką „Ar galima jau valgyti?“ Atnešė ką tik iš krosnies ištrauktą dar šiltą duonelę. Vaikai gyrė jos skonį ir kvapą, visi ragavome, mokėmės gerbti duonelę. Guldydami kepaliuką ant kepaliuko pado, prisiminėme prietarą – Duonelę reikia statyti ant kojelių, o ne apversta aukštielninka, kad neišeitų pro duris ir niekada nepristigtų namuose duonos. Mama pasakojo, kaip užminkė, raugino, vėliau formavo kepaliuką ir kepė. Ernesto mamytei vaikai draugiškai pasekė pasaką „Pagrandukas“. Viltės tėtis ( 5 grupė) atnešė namuose iškeptą duonos kepalėlį. Kartu su vaikais paruošėme vieno kąsnio sumuštinukus su sviestu, sūrio užtepėle ir pomidoru. Degustavome ir išrinkome, kad skaniausia duonelė su sviestu. O Gabijos Vasiliauskaitės mama ( 6 grupė) lankėsi organizuojamoje popietėje „Apie duoną“ ir naudodama informacines technologijas, sekė vaikams pasaką „Kaip vilkas norėjo duonos išsikepti?, po to pavaišino gardžiu obuolių pyragu. Vidadi močiutė ( 6 grupė) atnešė naminės keptos duonelės ir Vidadi padarytą ir iškeptą pagranduką.
Šią savaitę vaikai turėjo galimybę pajausti duonos kepimo procesą: iš sūrios tešlos minkė, lipdė, kočiojo kiekvienas savo sugalvotus gaminius – riestainius, meduolius, bandeles, duonos kepalėlius. Daug džiaugsmo suteikė iškeptų gaminių dekoravimas.
Vaikai gyveno dienos įspūdžiais. Tikslas buvo pasiektas, patirta daug gerų emocijų, įgyta žinių, kaip kepama duona namuose.
„Duona ne viena ranka laužiama, nes ne viena ranka uždirbama“.
5-6 grupių auklėtojos: Stanislava Radvilavičienė, Jūratė Dačkauskienė
