Projektas padėjo įsitikinti patiems ir įtikinti vaikus bei tėvelius, kad veikti, mokytis, tyrinėti, lavinti įgūdžius, įgyti naujos patirties galima ir lauke. Pasirodo daug smagiau raideles dėlioti iš kaštonų, kurių patys prisirinkome išvykos prie upės metu. Lavinti smulkiąją motoriką rūšiuojant gamtinę medžiagą. Sustojus po medžiu klausytis pasakos ar mokytis eilėraščio apie rudenėlį pievoje, pilnoje spalvingų klevo lapų, skaičiuoti ir matuoti medžius ir išrinkti patį storiausią miesto parke, tyrinėti grybus, pastebėti medžio viršūnėm liuoksinčią voveraitę, išbandyti savo galimybes žaidimų aikštelėse. Tyrinėti upės vandenį ir prisirinkus aplink esančios gamtinės medžiagos atlikti tyrimą „ Skęsta – plaukia“. Ieškoti raidelių, kurios paslėptos medžio šakose, piešti ant plėvelės, vėjuotą dieną gerti lauke vaistažolių arbatą su medumi, kasdien skanauti vaisius. Lavinti kūrybiškumą ir fantaziją tapatinant medžių lapus su daiktais ar gamtos reiškiniais. Kurti pasaką ir suvaidinti ją per darželio kieme esančio namelio langą. O žygiai. Tai gi toks nuostabus dalykas. Jų metu vaikai įtvirtino saugaus elgesio įgūdžius, tenkino poreikį tyrinėti, pažinti, pastebėti, tobulino savarankiškumo įgūdžius, mokėsi įveikti iškilusius sunkumus.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogės Irenos VESELIENĖS inf.
Apie 11 priešmokyklinio ugdymo grupės projektą ,,Mano vaikystės pieva” plačiau skaityti: pasisvečiuokime -11 grupė ↓
