Žolinių puokštės ir vainikas…

Rugpjūčio 15-oji, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, ir sykiu Žolinė – žalumos suvešėjimo  ir derliaus brandos šventė.

Nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną Bažnyčioje šventinti laukų žoleles, gėles, augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių.

Susirinkdavo giminės, kaimynai pabendraudavo, pasidalydavo džiaugsmais ir rūpesčiais, siūlydavo savo pagalbą. Ūkininkai šiai dienai iškepdavo duonos iš šviežio derliaus, darydavo alų, giros. Moterys rinkdavo gražiausias laukų gėles: ramunes, rugiagėles, raudonuosius dobiliukus, linelius, jurginus, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą Žolinių arbatą, – apie tai vaikams pasakojo grupių auklėtojos.

Minint Žolinių dieną lopšelio darželio ,,Buratinas” ugdytiniai ir auklėtojos iš surinktų pievoje gėlių,  žolelių komponavo ,,Žolinių puokštes”. Siųsdami ,, Žolinių puokštę” vaikai vienas kitam linkėjo sveikatos, nesirgti, būti draugiškiems, padėti vienas kitam. Uostė žolelių kvapus, bandė atpažinti ir įvardinti žinomų gėlių ir augalų pavadinimus. Po braidymo basomis po rasotą žolę bei žaidimų apie žolinėlius, surištas puokšteles vaikai sukabino džiovinimui.

Atsigaivinę vėsia žolelių arbata visi pynėme vieną didelį vainiką. Vainikas tai ratas, kuris reiškia neprieinamumą, apsaugą nuo negandų. Įpindami žolelę į vainiką vaikai linkėjo, kad darželyje būtų saugu, kad niekas nesirgtų, kad būtų laimingi, kad neatsitiktų nelaimių, kad nebūtų piktų žmonių ir  t.t.

Ši diena buvo skirta susimąstyti, kad gamta yra tikras stebuklas. Ar mes esame tikintys ar ne, bet turime progą pasidžiaugti visu tuo, ką mums davė gamta ar užaugino Dievas.

Direktoriaus pavaduotojos ugdymui Genės Tamušauskienės inf.