Įgyvendinant Europos socialinio fondo agentūros priemonės 09.2.1-ESFA-K-728 „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2018 gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1044 projekto „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo veikos tobulinimas Mažeikių ir Plungės rajonų mokyklose“ įgyvendinimui, projektu siekėme pagerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybę, sudarant sąlygas sėkmingai ugdytis vaikams, turintiems mokymosi bei elgesio ir emocinių sunkumų.
Viena iš projekto veiklų – įdiegta nauja priešmokyklinio ugdymo metodika „Laikas kartu“, kuri yra parengta pagal nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo principus. Prieš programos „Laikas kartu“ diegimą buvo atliktas priešmokyklinio amžiaus vaikų tyrimas, kurį vykdė Socialinio ir emocinio ugdymo institutas. Tyrimo dalyviai – priešmokyklinukai ir bendruomenės nariai. Šio tyrimo metodika paremta Ilinojaus SE standartu ir CASEL socialinėmis – emocinėmis kompetencijomis. Tyrimas buvo vykdomas II etapais: I etapas – prieš pradedant įgyvendinti programą „Laikas kartu“ (tikslas – pamatuoti vaikų socialines -emocines kompetencijas); II etapas – po metodikos diegimo (tikslas – įvertinti pokytį)
2019 – 2020 m. m. SEKA išvados
SEKA tyrimas ir jo dimensijos vertina šeimos ir mokyklos personalo nuostatas apie tam tikrus lopšelio – darželio aplinkos aspektus, bei matuoja vaikų socialines ir emocines kompetencijas. Statistinių duomenų analizė lyginant 2019 ir 2020 metų duomenis atskleidė statistiškai reikšmingus pokyčius. Ypač ryškūs skirtumai buvo pastebėti analizuojant priešmokyklinės grupės duomenis.Vidutiniškai SEK kompetencijų įverčiai padidėjo net 0,8 įverčio taškais. 2020 metų duomenimis priešmokyklinės grupės SEK kompetencijos vertinamos – labai gerai (>4,5). Socialinio ir emocinio ugdymo teorija tvirtina, kad visos penkios socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijos vystosi paraleliai, tokias prielaidas patvirtina ir šio tyrimo rezultatai. Koreliacinė duomenų analizė atskleidė, jog visos kompetencijos yra susijusios statistiškai reikšmingu teigiamu ryšiu, t.y.stiprėjant vienai kompetencijai stiprėja ir kitos. Todėl darome prielaidą, kad ypatingai sustiprėjusios vaikų savimonės ir savitvardos kompetencijos paskatino kitų kompetencijų augimą.
Analizuojant šeimos anketos duomenis, taip pat pastebimas tendencingas dimensijų augimas, tačiau statistiškai reikšmingų pakitimų nėra. Tokie rezultatai yra labai tikėtini, nes tarpas tarp dviejų matavimų yra pakankamai mažas (apie 5 – 6 mėnesius), tikėtina, kad tęsiant darbą su SEU tendencija taps statistiškai reikšmingu augimu. Labiausiai sustiprėjusios dimensijos yra – Taisyklės ir susitarimai, suvokiamas lopšelio darželio saugumas bei tėvų pasitenkinimas ugdymo kokybe (vidutiniškai šios dimensijos paaugo 0,30 dimensijos įverčius).
Analizuojant mokyklos personalo duomenis taip pat pastebėta teigiamos tendencijos ir vienas statistiškai reikšmingas pokytis. Statistiškai reikšmingai pakitusi dimensija – pagalba vaikams. Gal būt galima daryti prielaidą, kad sutelkus daugiau dėmesio į vaikų socialines emocines kompetencijas, buvo atrasti būdai, kaip padėti kiekvienam lopšelyje – darželyje ugdomam vaikui. Teigiamos tendencijos pastebėtos dimensijose – vaikų tarpusavio santykiai, bei lopšelio – darželio bendruomeniškumas.
Siekiant ir toliau gerinti dimensijų įverčius, rekomenduojama, ir toliau daug dėmesio skirti nuosekliam socialiniam ir emociniam ugdymui.
Tyrimai atskleidžia, kad stiprinant socialines ir emocines kompetencijas, galima pastebėti ir kitų dimensijų augimą (OECD, 2015). Siekiant užtikrinti socialinio ir emocinio ugdymo programų efektyvumą, svarbu atkreipti dėmesį į tvarumo žingsnius, kurie paruošia pagrindą efektyviam SEU plėtojimui (Daveiney, E. Nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokykloje, 2006).
Profesinis tobulinimas – visi suaugusieji, ne tik mokytojai, mokykloje, turi formuoti savyje ir demonstruoti tas savybes, kurie padeda mokiniams mokyti.
- Nuolatinė stebėsena vertinimas ir išvados – empiriniai duomenys, gali padėti stiprinti ugdymo praktiką, atskleisti, programų poveikį, nustatyti poreikius, ir išgryninti veiklos kryptis.
- Infrastruktūra skatinanti SEU – atkreipti dėmesį ar yra SEU programai paskirtas konkretus laikas, bei vieta, ar užsiėmimai vyksta nuosekliai.
- Integracija – SEU integravimas į visą lopšelio – darželio gyvenimą yra esminė dalis. Siekiant aukščiausių rezultatų svarbu užtikrinti, jog vaikai turi galimybę stiprinti ir praktiškai išbandyti SEU įgūdžius.
- Darželio-šeimos-bendruomenės partnerystės – aktyvus tėvų įtraukimas efektyviai gerina vaikų suvokiamą saugumą ir pasiekimus.
Rekomenduojama literatūra mokyklos bendruomenei:
- (Daveiney, E. Nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokykloje, 2006)
- Daniel Goleman, Emocinis intelektas.
- Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ. Presvika, 2009.
- Lawrence E. Shapiro, Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą. Presvika, 2008.
SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO INSTITUTAS
Ūmėdžių g. 98-9, Vilnius, LT-02303, i.k. 302778992
Tel.: +37068261208, el. p. daiva.sukyte@lionsclubs.lt
Daugiau informacijos apie efektyvų socialinio ir emocinio ugdymo programų įgyvendinimą galima
rasti LIONS QUEST programų metodinėje medžiagoje: Universalus programos vadovas.
