Autorius: malvina

Praėjusią savaitę (01.30 – 02.03) 5 ir 6 grupių vaikai sužinojo, kaip duonelė atkeliauja ant mūsų stalo. Susipažino su liaudies tradicijomis ir papročiais – kodėl duonelė laikoma šventa, kad žmonės senovėje tikėjo prietarais apie duonelės auginimą, kepimą ir valgymą. Ji buvo ne tik garbinama, bet ir pagrindinė maitintoja. Ernesto mama ( 5 grupė) dalyvavo edukacinėje valandėlėje: „Duonelė – nuo grūdo iki stalo“. Ji pasekė pasaką „Ar galima jau valgyti?“  Atnešė ką tik iš krosnies ištrauktą dar šiltą duonelę. Vaikai  gyrė jos skonį ir kvapą, visi ragavome, mokėmės gerbti duonelę. Guldydami kepaliuką ant kepaliuko pado, prisiminėme prietarą – Duonelę reikia statyti ant kojelių, o ne apversta  aukštielninka, kad neišeitų pro duris ir niekada nepristigtų namuose duonos. Mama pasakojo, kaip užminkė, raugino, vėliau formavo kepaliuką ir kepė. Ernesto mamytei vaikai draugiškai pasekė pasaką „Pagrandukas“. Viltės tėtis ( 5 grupė) atnešė namuose iškeptą duonos kepalėlį. Kartu su vaikais paruošėme vieno kąsnio sumuštinukus su sviestu, sūrio užtepėle ir pomidoru. Degustavome ir išrinkome, kad skaniausia duonelė su sviestu. O Gabijos Vasiliauskaitės mama ( 6 grupė) lankėsi organizuojamoje popietėje „Apie duoną“ ir naudodama informacines technologijas, sekė vaikams pasaką „Kaip vilkas norėjo duonos išsikepti?, po to  pavaišino gardžiu obuolių pyragu. Vidadi močiutė ( 6 grupė) atnešė naminės keptos duonelės ir Vidadi padarytą ir iškeptą pagranduką.

Šią savaitę vaikai turėjo galimybę pajausti duonos kepimo procesą: iš sūrios tešlos minkė, lipdė, kočiojo kiekvienas savo sugalvotus gaminius – riestainius, meduolius, bandeles, duonos kepalėlius. Daug džiaugsmo suteikė iškeptų gaminių dekoravimas.

Vaikai gyveno dienos įspūdžiais. Tikslas buvo pasiektas, patirta daug gerų emocijų, įgyta žinių, kaip kepama duona namuose.

„Duona ne viena ranka laužiama, nes ne viena ranka uždirbama“.

5-6 grupių  auklėtojos: Stanislava Radvilavičienė, Jūratė Dačkauskienė

Šiandieniniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, su telefonu rankose žaisdami kompiuterinius žaidimus, nes jie auga technikos tobulėjimo laikotarpiu, kuris kiekvieną dieną atneša mums ką nors nauja.

Didėjantis atotrūkis tarp šiuolaikinio žmogaus buities ir senųjų tradicijų savaime mus verčia ieškoti būdų, kaip įdomiai vaikus supažindinti ir perteikti etnokultūros žinias.

Vasario 6 d. Urvikių bendruomenės atstovai pakvietė mus dalyvauti 3 valandų edukacinėje programoje „Duonos keliu“.

Žaisdami, dainuodami, linksmai trepsėdami kojomis, kalbėdami vaizdingų žodžių kupina žemaitiška tarme, skanaudami žemaitiškus patiekalus, patys minkydami duonelę vaikai pajaučia bendrystės džiaugsmą.

Iš kartos į kartą perduodama tautos patirtis lavina augančią kartą. Pažindami tautos tradicijas, vaikai geriau suvokia savo tapatumą, perima patirtį, ugdosi nuostatas gerbti ir puoselėti tradicijas.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogės Irenos VESELIENĖS inf

Lopšelio darželio ,,Buratinas“ galerijoje eksponuojama netradicinė paroda „ Senų daiktų paslaptys“. Jos tikslas – saugoti aplinką ir ugdyti ekologinio mąstymo pradmenis.

Kurdami eksponatus, darželio pedagogai, vaikai ir jų tėveliai originaliai dekoravo senus batus, senas rankines, kompozicijoms naudojo nebereikalingus metalinius daiktus. Parodos lankytojus džiugina patys įvairiausi eksponatai: rankinės virtusios nuostabiomis katytėmis, pasakiški aukštakulniai, puošnūs mažylių bateliai, dekoruoti aulinukai – gėlių vazonai, ant medinių plokščių reiškiami jausmai pasitelkiant surūdijusį metalą ir t.t.

Ši paroda puikus įrodymas, kad daiktai gali gyventi antrąjį gyvenimą ir būti ne tik dekoratyvus, bet ir funkcionalus aplinkos akcentas.

Parodoje galima pasigrožėti ugdytinio Jorinto (2g.) mamos Ingos Gudauskienės įspūdingais darbais.

Laukiame iki sausio 31 dienos.

Auklėtojos metodininkės Jūratės DAČKAUSKIENĖS inf.

Paroda ,,Senų daiktų paslaptys” spausti čia

Kurie nespėjo apsilankyti,  kviečiame pasigrožėti

Visą savaitę kalbėję apie laiko matuoklius, ketvirtadienį, priešmokyklinukai išsiruošė į laikrodžių parduotuvę. Ten mus pasitiko Martyno mama. Ji pristatė parduotuvėje turimus laikrodžius, papasakojo vaikams nuo kada pasaulyje atsirado laikrodžiai, kas juos sukūrė. Kartu aiškinomės kam reikalingi laikrodžiai, kas atsitiktų jeigu jų neliktų, kaip žmonės be laikrodžių galėtų nustatyti laiką.

Tik švarus vaikas gali būti sveikas, o „jei vaikučiai nesiprausia, tai mikrobai įsirausia“. Vaikų kolektyvuose užkrečiamosios ligos – aktuali tema, ypač šaltuoju metų laiku. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nuolatos primena, kad rankų plovimas – efektyviausia priemonė išvengti užkrečiamųjų ligų. Kad būtume kultūringi „kosėtojai“ ir „čiaudėtojai“ – nepamirškime prisidengti nosinaite ar alkūne. Šiandien tą ir prisiminėme bei pakartojome. L/d „Buratinas“ vaikai – tikrai žino asmens higienos taisykles. Jie suvokia, kad praustis reikia kasdien, bet rankas plautis prieš kiekvieną valgymą, pasinaudojus tualetu, paglosčius gyvūnėlį.

Taigi, vaikų rankų higiena – ne tik užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė, bet ir asmens higienos svarbi dalis, kurią pirmiausia vaikai išmoksta namuose. Įgūdžių tobulinimas – darželio bendruomenės prioritetas. Taigi dirbkime kartu 🙂

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Martyna Nabažaitė

Sausio 13-oji laivės gynėjų diena. Ryte, aštuntą valandą  auklėtojos su vaikais uždegė žvakutes, žuvusius laisvės gynėjus  pagerbė tylos minute, susikaupę žvelgė į žvakučių liepsneles. Priešmokyklinių grupių ugdytiniai klausėsi auklėtojų pasakojimo apie prieš 26 metus vykusius  įvykius. Mūsų mažieji piliečiai tuos įvykius apibūdino kaip ,, gėrio ir blogio kovą”. Gėris – tai LIETUVA, – kalbėjo vaikai, nenorime piktų žmonių

11 valandą Sodų pagrindinės mokyklos kieme vyko akcija ,,Sausio 13 – tosios banga”, kurioje dalyvavo lopšelio – darželio ,,Buratinas” ugdytiniai, ,,Vyturio ” pradinės mokyklos bei Sodų pagrindinės mokyklos mokiniai. Sukeldami trispalvių balionų ,,bangą” išreiškėme padėką ir pagarbą žuvusiems už laisvą Lietuvą.

Į mūsų šalį atėjus šalčiams ir užklojus žemę sniegu, sunerimo ir paukšteliai. Jie neberanda sau maisto, skrajoja arčiau namų, ieško globos. Paukšteliai „siuntė“ žinutę vaikams, kaip jiems sunku ir prašė vaikų jais pasirūpinti. Vaikai išgirdo paukštelių balsus ir neliko jiems abejingi.

Išsiaiškinome, kokie paukšteliai lieka mūsų šalyje žiemoti, kaip įrengti jiems lesyklas ir kokį maistą paruošti. Darželio teritorijoje įrengėme keletą lesyklėlių ir pabėrėme maisto. Netrukus sulaukėme pirmųjų svečių – tai buvo zylutės, vėliau apsilankė žvirbliai ir sniegenos. Kaip smagu buvo stebėti kaip jos lesa, savo čirškavimu atsidėkoja už vaišes.

Paukšteliai kasdien atskrenda į lesyklėles, todėl stengiamės kasdien papildyti maisto atsargomis. Vaikai suprato, kad lesinimas – atsakingas darbas. Nustojus lesinti, paukšteliai neberas užtektinai maisto, nusilps. Šiuo metu darželio teritorijoje kabo net septynios lesyklėlės. Globodami paukštelius, vaikai pamilsta gamtą, geba užjausti kitą, lavina atsakomybės jausmą.

Vyr. auklėtojos Linos ZIEMELIENĖS inf.